gyvenk ir zvenk

Pasruvo man širdis– krauju namus užlietų,

Nežiūrėk atgal, nes ten tik rūkas.

Nežiūrėk į priekį, nes akys greit pavargs.

Nagalvok apie dabartį, nes ji pražudys viltis keliaut į ateitį.

Vienintelės ribos…

Kaip visuomet…

Tėra vaizduotės ribos…

Atsiprašau, jei užkalbinau- tenorėjau turėti draugą.

Atsiprašau, jei mylėjau- tenorėjau, kad atsakytumei tuo pačiu.

Atsiprašau, jei per daug šypsojausi-tenorėjau parodyti, kokia buvau laiminga.

Atsiprašau, jei paėmiau už rankos- tenorėjau per gyvenimą eiti kartu.

Gal pasidalinam Pasauliu ?

O darytume taip:

Jūra Tau… o bangos Man…

Saulė Tau… o šiluma Man…

Dangus Tau… o žvaigždės Man…

O gal padarome taip:

Visas Pasaulis Tau… o Tu man ?…

Sauja liūdesio, žiupsnis rūpesčio…

                     Trys lašai meilės ir sauja skausmo…

Septyni gramai dulkių ant sielos , vienas grumstas juodos žemės…

                     Pusę šaukšto iš pajūrio ir keli metrai gyvenimo šviesos…

Dar šiek tiek vandens iš upės ir viena antroji šypsenos…

                      Vienas lapas laimės, dvi lemputės džiaugsmo.

Ir didžiulė sauja paprastumo, atvirumo ir tyrumo…

Noriu pasakyti-myliu,

bet gėda,

dar apsijuoksiu,

todėl sakau-nekenčiu.

Noriu pasakyti-nekenčiu,

bet neturiu priešų,

todėl sakau-į sveikata.

Noriu pasakyti-labas,

bet galiu pasakyti per garsiai,

todėl apsimetu nepastebėjus.

Noriu pasakyti-sudie,

bet bijau , kad sugrįšiu,

todėl nieko nesakau.

Noriu nieko nesakyti,

bet bus per tylu,

todel sakau-lyja.

Noriu pasakyti-šalta,

bet gali neišgirsti,

todėl šilčiau apsirengiu.

Noriu pasakyti-eisiu,

bet šalia nieko nėra,

todėl paprasčiausiai einu.

Noriu pasakyti-žvirblis,

bet gal ne taip supras,

todel sakau-akmuo.

Noriu pasakyti-skauda,

bet jau skakiau,

todėl sukandu dantis.

Noriu pasakyti-smarvė,

bet negražu,

todėl nekvėpuoju.

Noriu pasakyti-velniop,

bet ir taip aišku,

todėl sakau-sriubos nori?

Noriu pasakyti-kodėl,

bet į kvailus klausimus

niekas neatsakinėja,

todėl sakau-nieko, nieko.

Noriu pasakyti-gražu,

bet dėl skonio nesiginčijama,

todėl sakau-vakar.

Noriu pasakyti, bet nesakau,

nes negaliu, o kai galiu-nenoriu.

Noriu pasakyti-noriu,

bet norai ne visada pildosi,

todėl sakau-karamelė

arba šiaip kvailystė.

Noriu pasakyti-taigi,

bet kokiais atvejais nieko nesakoma,

todėl sakau-geras oras.

Noriu pasakyti-be reikalo,

bet be reikalo,šiaip sau

juk nešnekėsi.

Gyvenu naktyje,

prie paskutinės neužgęsusios žvakės,

Bet ne tik,

Gyvenu po žvaigždėtu dangumi,

klausydama jūros dainų.

Guliu

ant rasotos žolės.

Jaučiu

kaip vėjas žaidžia mano plaukuose.

Myliu

tą, kuris guli šalia manęs,

laiko mano ranką,

bijodamas, kad aš neišeičiau.

Aš-svajoklė,

o tai-iliuzija…