(be temos)
Pasruvo man širdis– krauju namus užlietų,
O ašarų srovė miestus nunešt galėtų.
Blakstiena kiekviena – kraujuojanti versmė.
Sumerkčiau aš akis – ir tvanas prasidėtų.

Pasruvo man širdis– krauju namus užlietų,
O ašarų srovė miestus nunešt galėtų.
Blakstiena kiekviena – kraujuojanti versmė.
Sumerkčiau aš akis – ir tvanas prasidėtų.

Nežiūrėk atgal, nes ten tik rūkas.
Nežiūrėk į priekį, nes akys greit pavargs.
Nagalvok apie dabartį, nes ji pražudys viltis keliaut į ateitį.

Atsiprašau, jei užkalbinau- tenorėjau turėti draugą.
Atsiprašau, jei mylėjau- tenorėjau, kad atsakytumei tuo pačiu.
Atsiprašau, jei per daug šypsojausi-tenorėjau parodyti, kokia buvau laiminga.
Atsiprašau, jei paėmiau už rankos- tenorėjau per gyvenimą eiti kartu.

Gal pasidalinam Pasauliu ?
O darytume taip:
Jūra Tau… o bangos Man…
Saulė Tau… o šiluma Man…
Dangus Tau… o žvaigždės Man…
O gal padarome taip:
Visas Pasaulis Tau… o Tu man ?…

Sauja liūdesio, žiupsnis rūpesčio…
Trys lašai meilės ir sauja skausmo…
Septyni gramai dulkių ant sielos , vienas grumstas juodos žemės…
Pusę šaukšto iš pajūrio ir keli metrai gyvenimo šviesos…
Dar šiek tiek vandens iš upės ir viena antroji šypsenos…
Vienas lapas laimės, dvi lemputės džiaugsmo.
Ir didžiulė sauja paprastumo, atvirumo ir tyrumo…

Rodyk draugams